- paliegėlė
- palíegėlis, palíegėlė dkt. Kū́no ir dvãsios palíegėlis.
.
.
paliegėlis — paliegėlis, ė smob. (1) kas paliegęs: Jos vaikas paliegėlis (išblyškęs) Pl. Nors aš buvau ir paliegėlė, bet gyvenimas vis tiek gražus, jei iš jo neprašai daugiau, negu jis gali duoti I.Simon. Yra jie gal dvasios ir kūno paliegėliai Vd. Paliegėlių … Dictionary of the Lithuanian Language